TIKROJI KAINA

Tekstilės gaminių gamybos ir vartojimo mąstai pasaulyje milžiniški. Mados ir tekstilės industrija taršiausių eilėje – antra po naftos pramonės!


Kiekvienas rūbo gamybos etapas, pradedant nuo pluošto išauginimo, susijęs su gamtinių išteklių naudojimu ir aplinkos tarša. Beveik pusė pasaulio rūbų gaminami iš medvilnės pluošto. Medvilnė auginama 80-tyje pasaulio šalių, ja užsėti apie 33 mln. hektarų žemės plotai (apie 2,5 proc. pasaulio ariamosios žemės).


Medvilnės auginimui ir gamybai pramoniniu būdu sunaudojami didžiuliai kiekiai gėlo vandens. Remiantis populiariais skaičiavimais, vieniems medvilniniams marškinėliams pagaminti sunaudojama 2,7 tūkst. litrų[1] ir daugiau gėlo vandens.

Tokio geriamojo vandens kiekio jo stokojančiam Afrikos žemyno, Indijos ar kitų šalių gyventojo maisto poreikiams pakaktų  bent 900 dienų [2]. Švarus geriamas vanduo vis dar neprieinamas 2 mlrd. pasaulio gyventojų, kai tuo tarpu 2/3 pasaulinių gėlo vandens sąnaudų sudaro vanduo medvilnės pramoniniam auginimui ir gamybai.


Iki 90 proc. šiuo metu pasaulyje auginamos medvilnės yra genetiškai modifikuota. Nuo medvilnės išauginimo iki tapimo gaminiu prireikia galybės skirtingų rūšių chemikalų. Medvilnei išauginti sunaudojama iki 25 proc. visų pesticidų[3]. Ir nors pasaulyje šiuo metu jau prieinamas reikšmingas kiekis tvarios medvilnės (2015 m. ji sudarė apie 13 proc. bendro medvilnės tiekimo[4]), tyrimų rezultatai rodo, kad tik mažiau nei 1/5 šio kiekio nuperkama kaip tvari, likusi dalis paskęsta įprastoje medvilnės rinkoje (Mind the Gap ataskaitos duomenys[5]).

Cotton_field_kv32Foto: https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Cotton_field_kv32.jpg  


Auginimo, apdorojimo, gamybos, transportavimo ir kt. procesai reikalauja didelių energijos sąnaudų. Skirtingi tekstilės gaminių gamybos ir naudojimo etapai (ypač dažymas, galutinis apdorojimas, priežiūra) neapsieina be plovimo gėlu vandeniu, o susidariusios nuotekos teršia paviršinius ir požeminius vandenis. Tik mums tai tolima: sezono madingiausių garderobo spalvų nuotekos plukdomos ne mūsų, o trečiojo pasaulio šalių upėmis!


Ar domimės informacija etiketėje: kas, kur, kokiomis sąlygomis pagamino mūsų rūbus (made in Bangladesh, Cambodia, Vietnam, Sri Lanka…)? Rūbų ir tekstilės siuvimo fabrikuose visame pasaulyje dirba apie 40 mln. žmonių, kurių didžioji dalis sveikatai ir gyvybei pavojingas darbo sąlygas, ilgas darbo valandas, fizinį ir psichologinį smurtą ir išnaudojimą kenčia vos už 3 dolerius per dieną[6].


Daugiau atsakymų, kokia tikroji vienų ar kitų marškinėlių kaina, pateikiama Andrew Morgan režisuotame dokumentiniame filme The True Cost (2015). Tai filmas, atskleidęs tikrąjį greitosios mados industrijos veidą. Rekomenduojame pažiūrėti (filmo nuoroda – http://truecostmovie.com/watch-now/).


Kelias nuo žaliavos išgavimo iki rūbo gimimo – ilgas, sudėtingas ir brangus visais aspektais. O kaip vertiname tai, kas pagaminta? Didelės nuostabos nekelia, kai 5 Eur kainavę marškinėliai išmetami vos panešiojus, mat kitai dienai už tiek pat galima įsigyti naujus! Kiek milijonų tonų rūbų per metus tampa nemadingi? Jeigu anksčiau mada keisdavosi kartu su natūralia metų laikų kaita, tai šiandien greitosios mados ciklai susitraukę iki 4-6 ar net mažiau savaičių. Greitos mados industrija didžiuojasi gebėjimais naujausias mados tendencijas perkelti nuo podiumo į parduotuves vos per 15 d.[7] Greitis, lankstumas ir prieinama kaina – pagrindiniai šios industrijos ginklai. Kokybė – mažiau svarbus dalykas.


Žengti koja kojon su mada – dažno vartotojo siekiamybė. Keistis ypač svarbu Y, Z kartų atstovams: gyvename socialiniuose tinkluose, rūbai nuotraukose kartotis negali[8]. Perkame, atsinaujiname ir neskaičiuojame, kiek madingų pirkinių vos po vieno dėvėjimo atgula mūsų spintose. O kiek nuperkame netinkančių, sukaupiame nepatinkančių? Kur dar dalis tų, kurie, prasisukę neįtikėtinu greičiu besikeičiančiame mados konvejeryje, apskritai nesuranda šeimininko, lieka neparduoti, taip ir neįvykdę savo misijos? Niekam ne naujiena – didelė dalis rūbų ir tekstilės toliau keliauja į sąvartynus.We buy things we

Užburtas ratas: auginame, gaminame, kalkuliuojame milžiniškas išteklių sąnaudas, taikstomės su taršių gamybos procesų poveikiu aplinkai ir mūsų sveikatai, toliau vergaujame vartotojiškai kultūrai, išlaikome greitosios mados industrijos gigantus, dažnai patys to nežinodami, toliau remiame trečiojo pasaulio šalių gyventojų išnaudojimą, auginame kalnus atliekų ir kt.


Galima kitaip! Sprendimus pasauliniu lygiu diktuoja ciklinės (žiedinės) ekonomikos, darnaus vystymosi, tvarios mados ir pan. principai.


 

Tu taip pat gali labai daug, VARTODAMAS SĄMONINGAI!


KEISK MĄSTYMĄ, RINKIS PROTINGAI,

ATSISAKYK, SUMAŽINK,

NAUDOK ILGIAU, PATAISYK, ATNAUJINK,

NAUDOK PAKARTOTINAI,

NAUDOK KŪRYBINGAI,

DALINKIS: MAINYK, PARDUOK IR PIRK NAUDOTĄ, DOVANOK,

SUTAUPYK, TAUSOK, IŠSAUGOK.


RETHINK

(Re)partneriai (2016 m. gegužė)


[1] http://www.worldwildlife.org/stories/the-impact-of-a-cotton-t-shirt; [2] http://www.triplepundit.com/2013/02/water-make-shirts-impact-environment/#; [3] http://truecostmovie.com/learn-more/environmental-impact/; [4] http://www.sustainablebrands.com/digital_learning/research_report/supply_chain/sustainable_cotton_ranking_assessing_company_performan?utm_source=newsletter&utm_medium=research&utm_content=bluebutton&utm_campaign=jun2016&mkt_tok=eyJpIjoiTlRVd09HTXdPR1pqWVRjNSIsInQiOiIzWGpMUjZZRkJFMlRQTmNGWE5YVERZd1I1WnZ1SU9EY1wvbDJ2U1h1UWRpdG9yXC9NekYzMDFRZitXZjk4T1RQXC9tRHlEWFwvQkZvUkREbGRuN2RSbXFsUkt2dnF3VHVVSU5jb09uYlJFZTZsdjQ9In0%3D; [5] http://www.pan-uk.org/attachments/515_Mind%20the%20Gap%20-%20Towards%20a%20More%20Sustainable%20Cotton%20Market.pdf; [6] https://uniteyouthdublin.com/2015/09/13/the-true-cost/; [7] Daugiau apie greitąją madą, ištakas ir pagrindinius žaidėjus – https://en.wikipedia.org/wiki/Fast_fashion; [8] Jennifer Hyman, 2016